- pramoningas
- pramonìngas, -a adj. (1) DŽ, prãmoningas (1) Als
1. BŽ449 turintis didelę pramonę: Įsrutis darė gyvo pramoningo miesčiuko įspūdį Šlč. Tai buvo visų pramoningiausias miestas rš.
2. LzP gudriai sugalvotas, išmoningas.
pramonìngai adv.: Dailios merginos pramoningai sušukuotais plaukais rš.3. NdŽ sugebantis sugalvoti, sukurti, pramanyti: Su pramoniais pramoningas paskendęs J.
Dictionary of the Lithuanian Language.